Evaluation of the efficiency of the office building systems’ management based on the long-term monitoring data
Abstract
Climate change and its consequences pose an existential threat to Europe and the world, where more than 75% of the European Union’s greenhouse gas emissions come from energy production. For this reason, it is very important to increase the energy efficiency of buildings, as the building sector is one of the biggest energy consumers with an impact on the still untapped potential for energy savings. Although buildings are constructed and certified as energy efficient, their in-use consumption is often significantly higher than expected. Especially significant in energy consumption between design and actual consumption are found in office buildings. The higher energy consumption is due to factors related to the design and operation phases. Researchers often emphasize the management of a building’s engineering systems as one of the key factors influencing a building’s energy consumption. The article analyses the existing office building and evaluates the efficiency of its energy using systems’ management based on long-term monitoring data. After identifying which systems are managed inefficiently, several management strategies have been proposed and evaluated. It was found that with simple management strategies heating energy reduction is about 20% per year.
Article in Lithuanian.
Administracinio pastato sistemų valdymo efektyvumo vertinimas remiantis ilgalaike stebėsena
Santrauka
Klimato kaita ir su tuo susiję padariniai kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui, o daugiau kaip 75 % Europos Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją. Dėl šios priežasties labai svarbu didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, nes pastatų sektorius yra vienas iš didžiausių energijos vartotojų ir turi didelį vis dar neišnaudotą energijos taupymo potencialą. Nors pastatai statomi ir sertifikuojami kaip energiškai efektyvūs, dažnai eksploatacijos metu suvartojimai būna daug didesni, nei prognozuota. Dideliais energijos suvartojimo skirtumais, lyginant su projektiniais, ypač išsiskiria administracinės paskirties pastatai. Didesnį energijos vartojimą lemia įvairūs veiksniai, apimantys projektavimo, statybos ir eksploatavimo etapus. Mokslininkai dažnai išskiria pastato inžinerinių sistemų valdymą kaip vieną iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką pastato energijos suvartojimui. Straipsnyje analizuojamas realus administracinis pastatas ir vertinamas jo valdymo efektyvumas, remiantis ilgalaikės stebėsenos duomenimis. Identifikavus, kurios sistemos yra valdomos neefektyviai, buvo pasiūlytos ir įvertintos kelios valdymo strategijos, kurios leistų sutaupyti apie 20 % šilumos per metus.
Reikšminiai žodžiai: mikroklimatas, stebėsena, administracinis pastatas, energinis efektyvumas, pastato valdymas.
Keyword : indoor climate, monitoring, office building, energy efficiency, building management system
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
References
CarbonBuzz, RIBA CIBSE platform. (2022). https://www.carbonbuzz.org/casestudiestab.jsp
EPC-Tool, & Siemens. (n.d.). https://epc.bt.siemens.com/epc/
Europos Komisija. (2021). Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui Strategija „Global Gateway“. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021JC0030
Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. (2010). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32010L0031
Li, Y., Kubicki, S., Guerriero, A., & Rezgui, Y. (2019). Review of building energy performance certification schemes towards future improvement. Renewable and Sustainable Energy Reviews, 113, 109244. https://doi.org/10.1016/j.rser.2019.109244
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2016). Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas (STR 2.01.02:2016). Vilnius.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. (2021). Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. https://enmin.lrv.lt/uploads/enmin/documents/files/Teisin%C4%97%20informacija/Teis%C4%97s%20aktai/Bendrieji%20energetikos%20strateginiai%20dokumentai/NECP/Lietuvos_Respublikos_nacionalinis_energetikos_ir_klimato_srities_veiksmu_planas.pdf
Lietuvos standartizacijos departamentas. (2017). Energinės pastatų charakteristikos. Pastato automatizavimo, jo įrenginių reguliavimo ir techninio valdymo poveikis. M10-4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 moduliai (LST EN 15232-1:2017). Vilnius.
Siemens. (2018). Building automation – Impact on energy efficiency (EN 15232-1:2017). Siemens Switzerland.
Zou, P. X. W., & Alam, M. (2020). Closing the building energy performance gap through component level analysis and stakeholder collaborations. Energy and Buildings, 224, 110276. https://doi.org/10.1016/j.enbuild.2020.110276
Zou, P. X. W., Xu, X., Sanjayan, J., & Wang, J. (2018). Review of 10 years research on building energy performance gap: Life-cycle and stakeholder perspectives. Energy and Buildings, 178, 165–181. https://doi.org/10.1016/j.enbuild.2018.08.040